Kita Jogailos istorija. Pranas Valickas (Tautininkai vardan tiesos...)

     Krėvos unijos klastotė.docx     Šarlatanai.doc      Istorija apie istoriją.docx      ANTRA DALIS: Pranas Valickas. „Originalas“ tikrų tikriausia klastotė

 
Tomas Baranauskas
komentuoja:
 

"ATRADIMAI" (arba Koloradinės šalies senų žmonių padavimai):

"Ir dar įdomiausia tai yra, kad Krėvos unijos nėra niekas niekada matęs. Niekas niekada! Nėra jokio nuorašo - yra tik visokie komentarai, kad va, reiškia, unijoj parašyta tas, tas, anas. Tai Dlugošas visko ten prifantazavęs, o Dlugošas rašė 80 metų praėjus po tos Krėvos unijos sudarymo - jis dar nė gimęs nebuvo, ir jo tėvas buvo, po stalu dar vaikščiojo, o jis jau rašo, reiškia... Nu ir prirašė, prifantazavo visokių..." (https://www.youtube.com/watch?v=-XcrD0cPqHk , 43 min.) Jeigu jau taip, tai suteiksiu unikalią galimybę pamatyti tai, ko niekas (su Valicku priešaky) nematė.

Tas pats paveikslėlis internete su aprašymu:
http://image.slidesharecdn.com/krvosunija-130507144907-phpapp01/95/krvos-unija-6-638.jpg
http://image.slidesharecdn.com/10092009mivykiai-120415072102-phpapp02/95/1009-2009-m-ivykiai-4-728.jpg?cb=1334474555
http://www.šaltiniai.info/index/details/46  http://litopys.net/ru/thisday/month/8/day/14/id/5395

 

Prano Valicko atsakas:

Tomas Baranauskas man suteikė "unikalią galimybę pamatyti tai ko niekas nematė" ir prisegė tariamą Krėvos unijos originalą.
 
Labai ačiū Tomui. Aš tą "originalą" žinau ir todėl cituoju patį pirmutinį tariamo Krėvos unijos originalo sakinį:
 
Nos Jagalo, virtute Dei dux magnus Litwanorum...
 
Siūlau visiems atkreipti dėmesį kokiu titulu Jogaila rašėsi tariamame Krėvos unijos originale. Tas tirulas "dux magnus".
 
Dabar pasižiūrėkime kaip titulavosi Lietuvos valdovai iki krikšto.
Kryžiuočių metraštininkas Petras Dusburgietis rašydamas apie Prūsijos užkariavimą ir karus su Lietuva daug kartų mini Lietuvos valdovus ir visada rašė jų titulus. Dusburgietis savo kronikoje aprašė įvykius iki 1330-jų metų. Kronika yra išversta į lietuvių kalbą, todėl bet kuris iš jūsų gali nesunkiai ją susirasti bibliotekoje ir asmeniškai įsitikinti tuo ką dabar pacituosiu. Knyga vadinasi "Petras Dusburgietis. PRŪSIJOS ŽEMĖS KRONIKA. Vilnius 1985". Taigi žodis Petrui Dusburgiečiui:
 
216 pusl.  1286 m. Tuo metu vienas lietuvis, vardu Pelužis, įžeistas savo viešpaties, vieno kunigaikščio, kuris savo karalystėje buvęs nelyginant antras asmuo po Lietuvos karaliaus...
 
227 pusl. - 1292 m. Pukuveras, Lietuvos karalius, tais pačiais metais pasiuntė savo sūnų Vytenį su didele kariuomene... (paryškinau aš P.V.)
 
228 pusl. - 1294 m. Tais pačiais metais Vytenis, Lietuvos karaliaus sūnus, įsibrovė su aštuoniais šimtais vyrų į...
 
233 pusl. - 1294 m. Tuo metu brolis Liudvikas iš Libencelės buvo Ragainės komtūru... ne sykį jis traukė į karą laivais, o kartą - prieš Lietuvos karaliaus žemę...
 
234 pusl. 1294 m. ...tuo metu Žemaitiją valdę kilmingieji kurstė paprastus žmones prieš Lietuvos karalių, daug kartų traukė į karą prieš karalių... 
 
238 pusl. - 1296 m. Tais pačiais metais bei tuo pačiu laiku, kai karaliai paprastai traukia į karą, karalius Vytenis įsibrovė su didele galybe lietuvių į Livonijos žemę...
 
239 pusl. - 1298 viešpaties metais Vytenis, lietuvių karalius, Rygos miestiečių pakviestas, užėmė Karkuso pilį...
 
251 pusl. - 1305 viešpaties metais, apie žolinę, brolis Pilypas iš Bolando, Sembos vyskupo fogtas, bei 11 brolių su 200 vyrų sudegino tris lietuvių karaliaus kaimus, o žmones išžudė...
...Tada įniršę broliai nubaudė nusidėjėlius ir nužudė 17 Lietuvos karalystės galingesniųjų bei daugybę papratų žmonių...(gerai pakrikštijo P.V. pastaba)
 
256 pusl. - 1311 viešpaties metais, per užgavėnes, Vytenis, Lietuvos karalius, su didele kariuomene...
 
258 pusl. 1311m. Tais pačiais metais, verbų sekmadienio išvakarėse, Vytenis, Lietuvos karalius, puoselėdamas viltį, kad ir dabar, kaip ir anksčiau, viskas jam turį klotis pagal jo norą...
 
266 pusl. - 1315 m. Tų pačių metų rugsėjo mėnesį Vytenis, lietuvių karalius, subūrė visus tinkamus savo karalystės vyrus ir apsupo Kristmemelio pilį...
 
281 pusl. 1324 m. Po to legatai išleido į kelią iškilmingą pasiuntinybę pas Gediminą, lietuvių karalių...
 
284 pusl. 1326 viešpaties metais Lokietka, Lenkijos karalius, paprašė Gediminą, lietuvių karalių, kurio dukterį neseniai buvo paėmęs į žmonas jo sūnus, atsiųsti jam iš savo krašto karių...
 
Petro Dusburgiečio kronika baigiais 1330 metų įvykiais. Apie vėlesnius įvykius rašoma Hermano Vartbėrgės kronikoje. Henriko Latvio ir Hermano Vartbergės kronikos rašytos lotynų kalba, bet yra išverstos į lietuvių kalbą:
 "Henrikas Latvis, Hermanas Vartbergė. LIVONIJOS KRONIKOS. Vilnius. Mokslas. 1991". Dabar žodis įvykių liudininkui Hermanui Vartbergei:
 
182 pusl. - Tuo metu, kada dėl reikalų magistras buvo Ezelyje (dabar Estijos sala Sarema. P.V. pastaba), 1345 metais Lietuvos karalius Algirdas surinko stiprią kariuomenę ir įsiveržė į brolių kraštą (kryžiuočių ordino P.V. pastaba) ir dėl vieno vyro, vardu Palė, išdavystės visų pirma užėmė magistro brolio Everhardo iš Munheimo pastatytą Tervetės pilį...
 
192 pusl. - 1369 m. Per tuos įvykius Algirdas (Algerde), lietuvių karalius (rex Letwinorum), tuomet, kada magistras ir krašto maršalas buvo išvykę...
 
193 pusl. - Tais pačiais metais Misericordia sekmadienį (balandžio 25) didysis magistras brolis Vinrichas lietuvių žemėje (in terra Letwinorum) saloje (Nemuno) pradėjo statyti pilį, pavadintą Gotesverderiu, toje pačioje saloje, kurioje karalius Kęstutis tris kartus sugriautą Kauno pilį buvo pastatęs. Jis (magistras) baigė statyti pilį apie Sekmines (gegužės 20)...
Tais pačiais metais po šv. Proto ir Jacinto dienos (rugsėjo 12) Lietuvos karaliai užėmė ką tik pastatytą Gotesverderio pilį... (čia minimi karaliai yra Algirdas ir Kęstutis. P.V. pastaba)
 
198 pusl. - 1372 m. Tais pačiais metais didysis magistras brolis Vinrichas iš Kniprodės Visų šventųjų dieną (lapkričio 1) vedė derybas su lietuvių karaliais, su Algirdu ir Kęstučiu, ir paleido Lietuvoje (in Letowia) laikytus belaisvius, todėl jis iš savo pusės atidavė lietuvius.
 
199 pusl. 1373 m. Tuo pat metu Švitrigaila (Syrogayle), Lietuvos (Letowie) karaliaus Algirdo sūnus, su 600 ginkluotų vyrų buvo prie Daugpilio (Dunaborch) pilies...
Tais pačiais metais aštuntą dieną po Marijos dangun ėmimo (rugpjūčio 22) brolis Vinrichas, didysis magistras, vedė savo žmones prieš lietuvius į aukštaičių žemę, kur karalius Kęstutis jo nepraleisdavo...
 
205 pusl. - 1377 metais Kristaus paaukojimo dieną (vasario 2) vyriausias maršalas ir kiti Prūsijos valdininkai (proceptores) puolė Lietuvą, jos žemėje išbuvo vienuolika naktų ir prasiveržė iki Vilniaus (Vilne) pilies ir miesto, kur buvojo karalius Algirdas, viską nuniokojo kalaviju ir padarė nuostolių derliui...  
Tais pačiais metais Palmių sekmadienį (kovo 21) karalius Kęstutis kartu su savo sūnumis ir Algirdo sūnumis, savo sūnėnais, su didele kariuomene...
 
206 pusl. - 1377 m. Tais pačiais metis tuo pačiu metu (po gegužės 24) mirė Algirdas, vyriausias lietuvių karalius. Laidotuvės vyko su didelėmis iškilmėmis (magna pompa) ir kūno sudeginimu su įvairiais daiktais ir aštuoniolika žirgų pagal jų pačių išgalvotas iškilmes. 
 
Vartbergės kronikoje įvykių aprašymai baigiasi su Algirdo mirtimi.
 
Manau, kad to kiek pacitavau iš kryžiuočių kronikų visiškai užtenka, kad būtų matyti kokiais titulais vadinosi Lietuvos valdovai. Nė viena Lietuvos valdovas niekada nebuvo "kniazius", kaip sako rusai, ir taip pat nebuvo "ksiencius (lenk. ksiąz), kaip rusams antrina lenkai.
Pikčiausi Lietuvos priešai, su kuriai kariavome daugiau kaip du šimtus metų vis dėl to turėjo padorumo ir Lietuvos valdovų nepravardžiavo ir nežemino, o vadino taip kaip yra, t.y. karaliais.
 
Jogaila niekada nesititulavo kunigaikščiu. Jis, kaip ir visi kiti prieš jį buvę valdovai, buvo karalius. O vadinamame "Krėvos unijos" originale pats pirmasis sakinys prasiseda:
 
Nos Jagalo, virtute Dei dux magnus Litwanorum
 
tai va šitoks titulo pažeminimas iš karto išduoda, kad vadinamasis "Krėvos unijos" originalas nėra joks originalas, o paprasčiausia klastotė.
 
Kodėl ir kada lenkai sukūrė tokią šlykščią klastotę. Kodėl tariamą originalą rado tik 1835 metais, o ne pvz., šimtu metų anksčiau? Todėl, kad Lenkija nuo 1385 iki 1795 metų buvo Lietuvos provincija ir tegu tik būtų kas nors pabandęs tokius "originalus" parašyti ar atrasti, tai tokiam tuoj pat būtų nukapoti nagai. O po 1795 metų, kai mūsų valstybės neliko, lenkams klastoti istoriją susidarė labai palankios sąlygos. Būtent - nugalėjusi Napoleoną koalicija susirinko į Vienos kongresą ir persidalijo Europą. Tame pačiame Kongrese 1815 metais koalicijos nariai negalėdami iki galo pasidalyti mūsų valstybės buvusių žemių nutarė įkurti "Lenkijos Kongreso Karalystę" su sostine Varšuvoje ir valstybine lenkų kalba. Primenu, kad Lenkijoje iki paskutinio valstybės padalijomo 1795 metais valstybinė kalba buvo lotynų kalba. Lenkų kalba valstybine tapo tik 1815 metais ir tą padarė ne patys lenkai, o Vienos Kongresas. Kongresas taip pat nutarė naujojoje karalystėje palikti galioti 1807 metais Napoleono įvęstą kodeksą, o pačią karalystę unijos saitais sujungė su Rusijos Imperija. 1831 metais lenkams pralaimėjus sukilimą rusai karalystę panaikino ir ją suskirstė į imperijos gubernijas, bet tose gubernijose paliko veikti Napoleono kodeksą ir lenkų valstybinę kalbą. Tuo tarpu Lietuvoje bet kokia savivalda buvo panaikinta ir net uždrausta lietuvių kalba. Visą XIX amžių lenkai laisvai galėjo kurti savo kultūrą tame tarpe švietimą lenkų kalba ir istoriją, o lietuviams viskas buvo uždrausta. Lietuva visą amžių sparčiai nyko ir turėjo milžiniškų nuostolių, o Lenkija augo. Todėl lenkai gavę puikias galimybes nuo 1815 metų ėmė kurti savo labai didingą istoriją, kurios visiškai neturėjo. Todėl sumanė pasisavinti mūsų praeitį ir ją pavaizduoti kaip ne lietuvių, o lenkų istoriją. Todėl tokį sumanymą ir įgyvendino 1835 metais - stebuklingai rado Krėvos unijos originalą. Kadangi lenkai ėmė savintis lietuvių nuveiktus darbus ir Lietuvos istoriją, tai savaime suprantama todėl ėmė ir menkinti Lietuvos valdovų titulus, t.y. valdovus nužemino iki kunigaikščių.  
 
Po viso šimtmečio lietuvių tautos naikinimo Lietuvai tapus nepriklausoma savaime suprantama atsigauti yra labai sunku. Juo labiau, kad lietuviai studijavo lenkų, rusų ir vokiečių universitetuose, kurie sąmoningai Lietuvos istoriją niekino, žemino, teigė, kad lietuviai laukiniai, kad neturėjo jokios kultūros, kad būtent jie - vokiečiai, lenkai ir rusai - nešė kultūrą į Lietuvą. Tai šitaip išauklėti universitetų absolventai savo mokslinėse disertacijose atpasakoja vien tik mūsų kaimynų kliesesius, klastotes ir šmeižtus ir todėl jie yra visiškai ne mokslininkai, o mūsų nedraugų propagandos skleidėjai ir lietuvių mulkintojai. Žinoma ne visi, bet tokių vis dėl to dauguma.
 
Va pavyzdžiui, ir Tomas Baranauskas tiki lenkiškomis pasakomis. Kryžiuočių knygose parašyta "Rex" (lietuviškai karalius),  o jis skaito "dux" (lotyniškai kunigaikštis) ir nors kuolą jam ant galvos tąšyk kitaip neperskaitys, t.y. apie tokius sakoma "žiūri į knygą ir mato špygą".
 
 
 
 
 
 

Pergamentas, ant kurio surašytas neva „Krėvos unijos“ originalas nebuvo ištirtas radioaktyvios anglies metodu. Šis metodas leidžia nustatyti kada buvo papjautas jautis, iš kurio odos pagamintas pergamentas.

Radioaktyvios anglies metodo esmė trumpai aprašyta vikipedijoje (https://lt.wikipedia.org/wiki/Radiometrinis_datavimas ):

«««Radioaktyviosios anglies metodas
C14 pastoviai susidaro atmosferoje, veikiant kosminiams spinduliams. Vėliau ji skyla į C12, skilimo pusamžis — 5730 metų. C14 sudaro atmosferinį anglies dioksidą, kuris kaupiasi gyvuose augaluose ir gyvūnuose (augalai jį naudoja fotosintezei). Organizmui žuvus, pastovus C14 kiekis pradeda mažėti. Pagal abiejų izotopų santykį galima nustatyti mėginių amžių iki ~60 000 metų.»»»

Citata iš vikipedijos tarp raudonų kabučių.

 

Baltarusiai rašo

https://be.wikipedia.org/wiki/%D0%9A%D1%80%D1%8D%D1%9E%D1%81%D0%BA%D0%B0%D1%8F_%D1%83%D0%BD%D1%96%D1%8F :

У 1960г. быў зроблены аналіз пергамена інфрачырвонымі і ўльтрафіялетавымі промнямі— нічога падазронага ў яго фізічных характарыстыках не выяўлена.

Vertimas: «««1960 metais pergamentas buvo ištirtas infraraudonaisiais ir ultravioletiniais spinduliais — jokių fizinio klastojimo požymių nerasta.»»»

Tyrimas infraraudonaisiais ir ultravioletiniais spinduliais gali parodyti tik tai ar tekstas nebuvo nutrintas ir ar ant nutrinto teksto neparašytas kitas. Bet jei visas tekstas nuo pradžios iki pabaigos yra suklastotas, tai toks tyrimas ničnieko pasakyti negali. Taip ir atsitiko. Vien tik radioaktyviosios anglies tyrimas gali pasakyti kada buvo papjautas jautis, iš kurio odos pagamintas pergamentas.

Pats pirmas sakinys, kuriame tariamai Jogaila vardija savo titulus, rodo, kad Jogailos titulas „dux“ yra neteisingas, nes Lietuvos valdovai visada lotyniškuose tekstuose titulavosi „rex“ (t.y. karalius, o lot. titulas „dux“ yra kunigaikštis). Todėl visiškai neįtikinama, kad Jogaila būtų pats save pažeminęs iki kunigaikščio titulo. Tais laikais titulas buvo labai svarbus dalykas ir niekas neturėjo teisės savavališkai savo titulo pasiaukštinti ir taip pat niekas nepralaimėjęs karo ir priešų nepriverstas turimo titulo neišsižadėdavo.

Sprendžiant iš Jogailos titulo akivaizdu, kad „Krėvos unijos originalas“ yra klastotė.

Būtina pergamentą ištirti radioaktyvios anglies metodu.

 
Paskaitykite prisegtus straipsnius - kas yra istorija ir kas šarlatanai.

     Krėvos unijos klastotė.docx     Šarlatanai.doc      Istorija apie istoriją.docx

 
 
 

2010 metais leidykla ALGIMANTAS išleido lenkų istorikų Jadvygos Kžyžaniakovos ir Ježio Ochmanskio knygą apie Jogailą.

"Jadwiga Krzyžaniakowa Jerzy Ochmanski. JOGAILA. Algimantas. Vilnius. 2010" . Lenkų kalba knygą išleido "Zaklad Narodowy im. Ossolinskich Wydawnicstwo, Wroclaw 2006". Cituoju iš knygos lietuvių kalba:

103-104 pusl. — Dlugošas teigia, kad netrukus po krikšto ir santuokos su Jadvyga karalius Vladislovas "lietuvių, žemaičių ir rusų žemes, kurios jam priklausė dvejopa teise, paveldėtas ir įgytas, į Lenkijos karalystę amžinuoju užrašu prijungė ir įjungė, suliejęs ir suvienijęs į vieną visumą". Šios žinios pagrindu kai kurie tyrinėtojai darė prielaidą, kad Jogaila tuomet buvo sudaręs atskirą inkorporacijos dokumentą, kurio galia įvyko Lietuvos valstybės atskirumo panaikinimas ir ji buvo tiesiogiai įjungta į Lenkiją. o kronikininko žodžiai, esą Jogaila žadėjęs Lietuvą į Lenkiją unire, invescerare, adiungere, incorporare, yra tiktai Horodlės 1413 metų privilegijoje. Tai kėlė įtarimų dė Dlugošo pasakojimo tikrumo, kuris juk galėjęs ketvirčiu amžiaus vėlesnį įvykį perkelti į 1386 metų datą...

Toje sutartyje Jogaila aiškiai pažymėjo, kad savo lietuviškas ir rusiškas žemes jis įjungė į Lenkijos karalystę tada kai priėmė Lenkijos karūną. Keista tik tai, kad šis reikšmingas dokumentas kažkaip pradingo, nors beveik visi kiti unijos aktai išliko amžiams. (paryškinau aš P.V.)

105 pusl. — Tik vėliau XV amžiuje įsiliepsnojo ginčas dėl Lietuvos inkorporacijos į Lenkiją sutarčių interpretavimo, o XIX amžiuje buvo iškelta tezė, neva lietuvių valstybė 1389-1398 metais nustojo egzistavusi ir tapo Lenkijos karalystės sudedamąja dalimi. (paryškinau aš. P.V.)

374 pusl. — Dlugošas ir Jogailai priešiški kryžiuočiai,taip pat daug lenkų istorikų, kurie pernelyg lengvai eskalavo nuomonę, kad kultūros atžvilgiu karalius buvo prasčiokas, analfabetas ir lėkšto proto žmogus, svetimas lotyniškajai kultūrai ir nuolankiems šviesiems Karalystės ponams.

Jogaila atvyko į Lenkiją ne tik būdamas prityręs valdovas ir politikas, bet ir subrendęs žmogus, suformuotas lietuvių stabmeldiškos ir rusų stačiatikių kultūros, mokąs rusų ir tikriausiai vokiečių kalbas.

384 pusl. — Dlugošas neslėpė savo priešiškumo šiam valdovui (Jogailai), vadino jį hebesu, t.y. prasčioku.

385 pusl. — Iš esmės lenkų istorinėje literatūroje lig šiol nėra sąžiningos Vladislovo Jogailos biografijos.

Iki 1835 metų "Krėvos unijos" originalo niekas nematė, bet visi apie ją ir jos turinį skaitė iš Jono Dlugošo kronikos. Jonas Dlugošas (Jan Dlugosz) kroniką rašė 1455-1480 metais. Kaip tik XV amžiuje užvirė ginčas dėl Jogailos pažadų. Lenkai XIX amžiuje iškėlė tezę, kad 1386-1398 metais Lietuvos valstybė nustojo egzistavusi, nes buvo prijungta prie Lenkijos ir kaip tik įvyko stebuklas — 1835 metais (taigi XIX amžiuje sugalvojus tokią nepaprastai svarbią tezę) buvo atrastas Krėvos unijos "originalas. Kaip tik jisai ir patvirtino taip svarbią tezę.

Taigi lenkai patys patvirtina, kad "originalas" atrastas pačiu laiku, kaip tik tuomet kai buvo iškelta lenkų didybės tezė — reikėjo atrasti, tai ir“atrado“. Todėl, kartoju, būtina Krėvos sutarties "originalą" ištirti radioaktyvios anglies metodu.

 

Biotechnologo žodis:
C14 metodas būtų tinkamas, jei nebūtų buvę to amžiaus pergamento. Galima sukurti palimpsestą - ant ištrinto pergamento užrašyti naują tekstą (nežiūrint, kad senasai 100 kart vertingesnis). Iš kitos pusės - jei tas falsifikatas sukurtas ant šviežios odos, kai c14 metodų nežinojo - gal ir pavyktų įrodyti. Man jau kelia įtarimų, kad sulenkimuose tekstas vienodo ryškumo su likusiu. Kai įprasta, kad sulenkimuose tekstas pirmiau nusitrina. C14 testas labai tikslus, kai daiktas artimo senumo c4 pusperiodžiui. Per mažiems netinka ir per dideliems netinka. Dideliems - yra daugybė kitų izotopų.
 
 
 

Alkas.lt skaitytojo komentaras dėl Baranausko straipsnio jau Valicko komentuojamo kiek žemiau:
Gintautas: 2015 12 30 08:22

Gerbiamas T. Baranauskai! Dažnai skaitau Jūsų straipsnius, jie visada įdomūs. Dabar susidomėjau Jūsų straipsniu apie Krėvos uniją. Noriu paklausti ar Jums žinomas vienas faktas, kuris išdėstytas 1987 metais JAV išleistoje knygoje “Lenkų apaštalai Lietuvoje”. Ten knygos įžangoje rašoma, kad Krėvos unijos falsifikaciją įrodė Sorbonos universitetui įteiktoje disertacijoje “Le pretendu privilege du 20 Fevrier 1387 a la Lithuanie” teisės mokslų doktoratui įsigyti nepriklausomos Lietuvos auklėtinė, jaunosios lietuvių kartos atstovė, teisininkė ir istorikė Jonė Deveikė(Deveikytė-Navakienė, 1907-1965). Būtų įdomu sužinoti Jūsų nuomonę, ar apie tai žinojote.
Parašykite: Gintautas Šapoka (gintassapoka@mailbox.lt). Ačiū, Gintautas

http://alkas.lt/2015/12/30/t-baranauskas-sarlatanu-taikinyje-lietuvos-istorija-apie-tikraji-jogaila/

 

 

 

 

Trumpa Valicko replika į nekorektišką Baranausko straipsnį:

Citata iš Tomo Baranausko straipsnio Alke 2015-12-30
T. Baranauskas. Šarlatanų taikinyje – Lietuvos istorija (apie „tikrąjį“ Jogailą)
↓↓↓

Tokiu dramatišku būdu, po pusvalandžio tauškalų, „mokslininkas-tyrinėtojas“ pamažu prieina ir prie savo herojaus — Jogailos — istorijos. Patiklų klausytoją iškart „pradžiugina“ prasimanyta žinia, kad jo žmona „Jadvyga buvo Gedimino proanūkė. Žinot šitą? Ne? Vengrai rašo, reiškia, nutekėjo į Vengriją Gedimino dukra čia, ir paskui čia per moterišką liniją proanūkė, o Jogaila — Gedimino anūkas. Lenkiško kraujo Jadvyga neturėjo nė lašelio.“

Ką gi, vengrai ir lenkai, manyčiau, žino ir rašo, kad Jadvygos senelė iš tėvo pusės buvo Lenkijos karalaitė Elžbieta (karaliaus Vladislovo Lokietkos dukra), o senelė iš motinos pusės — kunigaikštytė Elžbieta Kujavietė, abi — tikros lenkų Piastų giminės atstovės, gimusios maždaug tuo pačiu metu, kaip ir Gedimino sūnūs bei dukros… Kaip galima suprasti iš mūsų „mokslininko-tyrinėtojo“ pasakojimo apie Gediminaitės nutekėjimą į Vengriją, į Gediminaites jis norėtų įrašyti ne ką kitą, kaip pačią Elžbietą Lokietkuvną — asmenybę pakankamai žymią ir žinomą, apie kurią Lenkijoje ir monografijos rašomos…

↑↑↑

Vengrai rašo, kad Jadvyga buvo Gedimino proanūkė. Vadinasi Gediminaitė buvo Jadvygos probobutė, o kaip žinome kiekvienas žmogus turi dvi bobutes ir keturias probobutes. Tuo tarpu Baranauskas norėdamas mane sudirbti rašo, kad Jadvygos senelė iš motinos pusės Elžbieta Kujavietė, o   tėvo pusės buvo Elžbieta Lokietkuvna ir man prikiša lyg tai aš būčiau tvirtinęs, kad ji buvo Gediminaitė. Gediminaitė buvo Jadvygos prosenelė, o ne senelė!!!! Ir aklas gali matyti, kad pats Baranauskas pripainiojo, o po to mane peizoja, kad aš ničnieko nesuprantu. Kartoju — kiekvienas žmogus turi keturias proseneles arba bobutes ir prosenelė yra visiškai ne tas pats kas senelė. Tuo tarpu Tomas Baranauskas neskiria senelės nuo prosenelės.

Ką galima pasakyti apie tokį mokslininką neskiriantį bobutės nuo probobutės?... Manau atsakymą visi žino patys.

 Violeta Rutkauskiene Antrosioji Jogailos zmona ONa ( Ana) buvo Gediminaiciu linijos pagal savo proprosenele Danute/ Danmile Gediminaite, 1316 m. istekejusia uz Vaclovo Mazurijos kunigaikscio. Sios Gediminaites anuke Jadvyna ( Jadwiga of Zagan) buvo Lenkijos karaliene, Kazimiero Didziojo ketvirtoji zmona, o jau ju abieju anuke Ona ( Ana) buvo antroji Jogailos zmona.

 

 

 

Henriko Latvio ir Hermano Vartbergės LIVONIJOS KRONIKAS iš lotynų kalbos vertė, įvadą ir paaiškinimus parašė akademikas Juozas Jurginis. Hermano Vartbergės kronikos įvade Juozas Jurginis rašo (164 pusl.):

«««H.Vartbegė buvo vokietis, žodį „kunigas“ (kunic, kuniges), dažnai vartotą Eiliuotoje kronikoje, jis vertė į rex. Tuo germaniškos kilmės žodžiu lietuviai pagonys vadino savo valdovus, kurie buvo teisėjai ir kartu dvasininkai. Po krikšto dvasininkas pradedamas vadinti kunigu, o pasaulietis valdovas — kunigėliu ir pagaliau kunigaikščiu.»»»

Pacitavau akademiką Juozą Jurginį. J.Jurginis teigia, kad žodis kunigas yra germaniškos kilmės, bet tai netiesa. Žodis kunigas yra grynai lietuviškas, bet tai ne J.Jurginio klaida, o kalbininkų ir todėl apie žodžio “kunigas“ kilmę (tarptautiškai etimologija) čia nekalbėsiu, nes tai kita tema. O dabar tik tam cituoju J.Jurginį, kad iki krikšto lietuviai savo valstybės vadovą vadino kunigu, ką kryžiuočių metraštininkai rašę lotyniškai vertė į rex. Po krikšto kunigo titulą gavo krikščionių dvasininkai, o pasaulietinis valdovasbuvo imtas vadinti kunigėliu ir vėliau kunigaikščiu.

Štai taip — iki krikšto Lietuvos valdovo titulas buvo kunigas ir tai reiškė ir aukščiausią pasaulietinį ir dvasinį vadą. Po krikšto dvasinė valdžia atiteko krikščionių šventikams, kurie gavo kunigų titulą, pasaulietinis valdovas buvo pažemintas iki kunigėlio, o vėliau kunigėlis imtas vadinti kunigaikščiu.

Žodžio „kunigėlis“ daryba niekam nekelia jokių abejonių. Visi supranta, kad „kunigėlis“  yra padarytas iš „kunigo“ prie pastarojo šaknies pridėjus mažybinę priesagą. Todėl kunigėlis yra mažesnis, menkesnis už kunigą, kaip pavyzdžiui, ratas — ratelis, sraigtas — sraigtelis, mašina — mašinėlė, stalas — stalelis, kalnas — kalnelis, upė — upelis, ežeras — ežerėlis ir t.t. (šitas sakinys apie žodžių darybą, t.y. lietuvių kalbos gramatiką). Todėl nekelia jokių abejonių, kad kunigas valdžios hierarchijoje stovi aukščiau nei kunigėlis.

Per krikštą valdovas neteko dalies valdžios ir net svarbiausios dalies, nes pasaulietiniam kunigėliui liko tik karyba ir krašto administravimas, o kunigas diktuoja kunigėliui savas krikščioniškas taisykles kaip ir su kuo kariauti galima, o su kuo ne ir kaip administruoti. Be to kunigai visi svetimšaliai ir jų vadas vyriausiasis kunigas sėdi užsienyje ir iš ten įsakinėja kunigėliui.

Vėliau vietoj kunigėlio imtas vartoti kunigaikščio titulas. Kas tai per žodis tasai „kunigaikštis“? Akivaizdu, kad šaknis yra „kunig-“ ir pridėta priesaga „-aikštis“ (parašiau su galūne). Ką lietuvių kalboje reiškia tokia priesaga? Pvz., pagalys — tai gan nemenkas medžio gabalas, lazda; su juo galima kaip reikiant ir per sprandą kam nors užvožti. O pagaikštis — nedidelis pagaliukas tinkamas pvz., laužo žarijoms pažarstyti. Merga tai suaugusi netekėjusi moteris, o mergiūkštė – pusėtinai paaugusi mergaitė, paauglė; bernas — vaikinas, jaunikaitis, nevedęs vyras; berniūkštis, berniokštis — menkas berniukas, vaikiščias. Pavyzdžius paėmiau iš lietuvių kalbos žodyno. Galima dar sakyti vaikiūkštis, žvėriūkštis jei juos norima sumenkinti.

Argi nesimato — kunigaikštis yra menkesnis, mažesnis už kunigą, nes priesaga „-aikšt“ yra menkinamoji. Todėl po krikšto aukščiausioji valdžia yra kunigai (krikščionių dvasininkai), o pasaulietiniai valdovai sumažinti, sumenkinti iki kunigaikščių.

Todėl visiškai teisingai sako akademikas Juozas Jurginis, kad iki krikšto Lietuvoje jokių kunigaikščių nebuvo ir po krikšto jie dar negreitai atsirado, nes iš pradžių pasaulietiniai valdovai buvo pažeminti iki kunigėlių, o tik vėliau dar kartą sumenkinti iki kunigaikščių.

Va ir išlenda yla iš maišo. Jogaila negalėjo pasirašyti kunigaikščio titulu, nes tokio nebuvo. Bet „Krėvos unijos originale“ greičiausiai rašytame devynioliktame amžiuje Jogaila įvardijamas kunigaikščio titulu. Todėl savaime suprantama, kad tasai „originalas“ yra tikrų tikriausia klastotė.  Matome, kad lietuvių kalbos krikščionių šventikai sunaikinti nesugebėjo, bet dokumentus klastoti tai jie puikiausiai moka, nes tai yra jų specialybė.

O dabar istorikai rašinėja: Gediminas Didysis Kunigaikštis (suprask didysis mažius ar menkyta), Algirdas Didysis Kunigaikštis, Vytenis Didysis Kunigaikštis, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (t.y. didžioji menkystų šalis). Kaip gražu.

O pavyzdžiui, imtų ir parašytų kaip buvo iš tikrųjų — Gediminas Lietuvos Didysis Kunigas, Algirdas Lietuvos Didysis Kunigas, Jogaila Lietuvos Didysis Kunigas ir iš karto visi lietuviai viską suprastų kitaip, teisingai.

Matome, kad vieno žodžio pakeitimas pakeičia visą supratimą. Tokie pakeitimai iš tikrųjų reiškia didelį meną ir supratimą. Užtenka kalboje pakeisti keletą žodžių ir daug buvusių aiškių ir suprantamų dalykų tampa nesuvokiamais bereikšmiais ir tada galima jau varyti savo demagogiją kokią tik nori. Tas ir buvo padaryta.

 

 

ir Eugenijaus Palioko trys citatos apie turimo Krokuvoj Krėvos unijos dokumento autentiškumą:

 
Up until the discovery of the original document in 1835 in a register in the Archives of the Cracow Cathedral Chapter, the Union of Krewo was unknown. Usually important state documents were archived at the Crown Archive. It was neither referenced in any contemporary documents nor cited by medieval historians, no chronicles or other written sources mentioned the August 1385 meeting in Kreva.[1] This led the Lithuanian American lawyer Jonas Dainauskas to question act's authenticity in 1975. However, his claims gained little scholarly support.[19]
 
https://en.wikipedia.org/wiki/Union_of_Krewo#Historiography
 
Zachował się pergaminowy dokument unii krewskiej, który przechowywany jest w krakowskim Archiwum Kapituły Metropolitalnej. Tekst ten nie wzbudzał emocji wśród badaczy do początku dziewiętnastego wieku, kiedy toMichał Wiszniewski opublikował jego treść w swych Pomnikach historii i literatury polskiej, znacznie ułatwiając doń dostęp i dając tym samym początek ożywionej dyskusji nad autentycznością, znaczeniem i wartością źródłową dokumentu. Dzięki rozwojowi chemicznych metod obrazowania udało się stwierdzić ponad wszelką wątpliwość oryginalność dokumentu.
 
https://pl.wikipedia.org/wiki/Unia_w_Krewie
 

Арыгінал Крэўскага акта, пачынаючы з XV ст., захоўваўся ў Архіве Кракаўскай кафедральнай капітулы, збор пергаменных дакументаў, № 188. Гэта пергамен шырынёй 330 мм, вышынёй 223 мм, закладка 39 мм. Першапачаткова былі падвешаны на пергаменных стужках пяць пячатак. Ад чатырох захаваліся толькі стужкі, ад адной — толькі адтуліна. Старэйшая копія была запісана ў рукапіс XV ст., які таксама захоўваецца ў Архіве Кракаўскай кафедральнай капітулы: «Liber antiquus privilegiorum», арк. 53 — 53 адв., № 77. Дзве іншыя копіі былі зробленыя ў XVII і XVIII стст.

Першым гісторыкам, які даследаваў Крэўскі акт (па арыгіналу з капітулы Кракаўскай), працытаваў у сваёй працы значныя фрагменты з яго і параўнаў дакумент з хронікай Длугаша, быў А. Нарушэвіч[1]. У 1837 г. дакумент быў упершыню цалкам надрукаваны па арыгіналу гісторыкам польскай літаратуры М. Вішнеўскім[2], потым археографамі А. Сакалоўскім і Ю. Шуйскім[3]. Лепшая публікацыя належыць У. Сямковічу і С. Кутшэбе[4]. Копія XV ст. надрукавана М. Качэрскай[5]. Пераклады на беларускую мову друкаваліся тройчы[6].

Пячаткі існавалі яшчэ ў XIX ст. — іх прамалёўкі надрукаваў М. Вішнеўскі. Потым яны былі страчаны. У 1920-я гг. У. Сямковіч знайшоў пячатку Вітаўта ў Львове. У 1960 г. быў зроблены аналіз пергамена інфрачырвонымі і ўльтрафіялетавымі промнямі — нічога падазронага ў яго фізічных характарыстыках не выяўлена.

У 1970-я гг. літоўскі гісторык Ё. Дайнаўскас паспрабаваў даказаць, што Крэўскі акт — гэта фальсіфікацыя, зробленая палякамі на падставе хронікі Длугаша (фрагменту за 1385—1386 гг.), каб абгрунтаваць свае дамаганні на землі Літвы і Русі[7]. Аналагічны пункт гледжання адстойваў Я. Юхо. Ён лічыў, што абяцанні Ягайлы ў Крэўскім акце былі сфальсіфікаваныя польскімі феадаламі, каб абгрунтаваць «захопніцкія дамаганні на беларускія, украінскія і літоўскія землі»; гэтыя абяцанні ніколі не выконваліся, акрамя пункта аб каталіцкім хрышчэнні; Крэўскі акт хутчэй «нагадвае акт безагаварочнай капітуляцыі». Я. Юхо адзначаў, што на думку аб фальсіфікацыі тэксту наводзіць і той факт, што ў актах Востраўскага пагаднення 1392 г. і Віленска-Радамскай уніі 1401 г. няма ні слова аб абяцаннях Ягайлы[8]

Гіпотэза Ё. Дайнаўскаса не знайшла падтрымкі ў навуковай супольнасці ні ў Польшчы, ні ў Літве. Працамі М. Качэрскай, Л. Корчак, М. Космана, калектыву літоўскіх гісторыкаў на чале з Ю. Кяўпене даказана неабгрунтаванасць довадаў Ё. Дайнаўскаса[9].

Аргументацыя Я. Юхо ў навуковай літаратуры падрабязна не разглядалася. У навукова-папулярным артыкуле яе паўтарыў С. Цярохін[10]. Ускосны адказ на пытанне, ці рэалізаваліся на практыцы абяцанні Крэўскага акта, утрымліваецца ў працы Я. Тэнгоўскага[11].

https://be.wikipedia.org/wiki/%D0%9A%D1%80%D1%8D%D1%9E%D1%81%D0%BA%D0%B0%D1%8F_%D1%83%D0%BD%D1%96%D1%8F#.D0.9F.D1.80.D0.B0.D0.B1.D0.BB.D0.B5.D0.BC.D0.B0_.D0.B0.D1.9E.D1.82.D1.8D.D0.BD.D1.82.D1.8B.D1.87.D0.BD.D0.B0.D1.81.D1.86.D1.96_.D0.9A.D1.80.D1.8D.D1.9E.D1.81.D0.BA.D0.B0.D0.B3.D0.B0_.D0.B0.D0.BA.D1.82.D0.B0

 

ANTRA DALIS: Pranas Valickas. „Originalas“ tikrų tikriausia klastotė