Žemės gynėjas Pranciškus Šliužas: „Mes galime pralaimėti mūšį, bet ne šventąjį karą!..”

 Žemės gynėjas Pranciškus Šliužas: „Mes galime pralaimėti mūšį, bet ne šventąjį karą!..”Juozas IVANAUSKAS 2014-04-14
 
Kol Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ir premjeras Algirdas Butkevičius bandė suderinti poziciją – kreiptis dėl išaiškinimo į ekspertus ar į Konstitucinį Teismą, ir apskritai ką reikėtų daryti su tuo Referendumu, kurio surengimui nepritaria Raudonoji Dalia bei ją remiantys konservatoriai, liberalai, ir netgi Lietuvos Bažnyčia, Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus asmenyje, kuris po apsilankymo Prezidentūroje kovo 15 d., draugiško pokalbio su D.Grybauskaite „prie arbatos puodelio“, ryžtingai pareiškė - „Dėl referendumo žmonės yra klaidinami ir dėl to kunigai negali tylėti“, „Dėdulė“ V.Landsbergis skalambijo pavojaus varpais: „Gaila, kad nebuvo kreiptasi iš pat pradžių į Konstitucinį Teismą. Čia didelė klaida, turbūt ir Vyriausiosios rinkimų komisijos, kuri registravo tokį įtartiną arba net pakankamai aiškų referendumą dar ir su trimis klausimais. Ne tik paslėptas draudimas parduoti žemę Europos Sąjungos piliečiams, ten kiti irgi gražūs dalykai. Tad aišku, kad turėjo būti neregistruojamas toks referendumas, prieštaraujantis mūsų buvimui Europos Sąjungoje, juolab, kai apie tai nekalbama tiesiai. Tąsyk rinkėjų apgavystė,“ –  skaitomiausiuose portaluose postringavo V.Landsbergis, užmiršęs savo paties kažkada pasakytą auksinę mintį: „Pirmas demokratijos principas yra tolerancija (kitai tautai, asmeniui, idėjai), gyvuojanti kritiniuose idėjų mainuose. Tai pasiekiama turint atvirą protą“, - teigė muzikos profesorius savigyrai įsteigtame portale.
 Referendumo klausimu kur kas racionalesnės pozicijos (tuo išskirdamas iš kitų koalicijos partnerių) laikosi partijos Tvarka ir teisingumas lyderis Rolandas Paksas: „Žemė, ne vieno suvokiama kaip valstybės suvereniteto pagrindas, daugeliui lietuvių tebėra sakralinė vertybė. Daugiau kaip 300 tūkstančių šalies piliečių parašų yra dar vienas patvirtinimas, kad, kalbant apie žemę, negalioja įprasta pirkimo-pardavimo sandorio sąvoka. Šiandien nereikėtų spekuliuoti argumentais, kokių paskatų vedini žmonės pasirašė už tai, kad referendumas įvyktų. Didiesiems kritikams vertėtų prisiminti ir turėti drąsos pripažinti, kad nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą praėjo pakankamai daug laiko, kad būtų sudėti tinkami saugikliai visuose teisės aktuose, apsprendžiančiuose žemės pardavimą užsieniečiams. Bet tai nebuvo padaryta ir už nepadarytus namų darbus teks atsakinėti likus po pamokų – referendume. Jį rengti nedraudžia nė vienas Europos Sąjungos teisės aktas ir joks mūsų šalies įsipareigojimas bendrijai“, - teigia europarlamentaras R.Paksas aktualiai temai skirtoje publikacijoje „Žemės pardavimas: ES principai ir saugikliai“.

 
Vytautas Rubavičius, šmaikštaudamas apie „neįkainojamą V.Landsbergio paramą referendumininkams“, taikliai pastebi: „Valdžiai žmonių nuomonės ir jų valios raiška visiškai nereikalinga. Valdžiai reikalingas besąlygiškas elektoratu paverstos visuomenės tylėjimas, kuris suvokiamas ir europinei bendruomenei pateikiamas kaip pritarimas vykdomai politikai. Matėme, kokios gausios žiniasklaidos ir įvairiausių komentatorių pajėgos buvo mestos, o neretai ir savo noru metėsi menkinti referendumo tikslus ir juodinti jo rengėjų pastangas. Tad daliai visuomenės sunku susigaudyti, kas čia teisus ir kur ta teisybė. Juolab kad žmonės vis dar negali ir nenori patikėti, kad sava valdžia galėtų taip begėdiškai meluoti, taip negailestingai engti ir visais įmanomais teisiniais būdais naikinti galimybes žmonėms reikšti savo nuomonę. Vytautas Landsbergis svariai įsijungė į šitą valdžiažmogių kapelą – jo balsas ryškiausias ir labiausiai girdimas, o giesmės žodžiai pasiekė tolimiausius kaimus“, - teigia apžvalgininkas, pritariantis idėjai surengti Referendumą.
Dabar arba niekada!.. „Planas sukurtas, bet reikia Lietuvos žmonių pritarimo. Būtinai reikia!.. Atitemsim kiekvieną dorą, sąžiningą, blaiviai mąstantį, neabejingą Tėvynės likimui. Privalome dabar padirbėti dar geriau, nei renkant gyventojų parašus Referendumui surengti. Kito kelio nėra, tiesiog negalime ir neturime teisės rinktis kažko kito!..“, - išskirtiniame interviu „Laisvam laikraščiui“ savo poziciją  dėsto Referendumo sumanytojas bei koordinatorius Pranciškus ŠLIUŽAS, tačiau...
Pasirodo, „ekspertų grupė“ Referendumui siūlomas formuluotes įvertino kaip prieštaraujančias Konstitucijai ir todėl Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas balandžio 9 d. vienbalsiai nusprendė, jog vertėtų „paskelbus Referendumą dėl žemės pardavimo draudimo užsieniečiams bei juridiniams asmenims iškart kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jo konstitucingumo“.  Jeigu Seimas pritartų šiam TTK siūlymui ir KT priims nagrinėti kreipimąsi, Referendumas stotų, nes pradėjus nagrinėti bylą Seimo kreipimusi stabdomas skundžiamo akto galiojimas... 
-------------------------------------------------------------------------------------------------------
 
- Regis, to ir galima buvo tikėtis: šiaip taip įveikus VRK barjerą, valdančiųjų pastangomis Referendumo iniciatyva sėkmingai žlugdoma Seime? Kam turėtume būti „dėkingi“ už tai, kad surengti Referendumą drauge su Prezidento rinkimais, gegužės 25 dieną tikrai nepavyks?
- Garbūs tautiečiai, tikrai nemaniau ir net baisiausiam košmariškam sapne neregėjau tokio Seimo elgesio, kuomet šitaip paniekinamos žmonių pastangos, mums siekiant būtino ir labai realaus tikslo. Regime beviltiškai žlungančią šalį visose jos gyvenimo srityse, bet niekas net nebando eiti kartu su tikrai didele Tautos dalimi kurti gyvenimą iš naujo. Epizodiniai-proginiai kai kurių Seimo narių pasisakymai nepadeda mums jaustis tvirtesniems, o dažnai netgi matome, kad esame panaudojami tų politikų savireklamai. Kalti visi be išimties. Ir tai bus istorinė išdavystė traiškant savo Tautą!..
 Be abejo, didžiausia dėmė teks esamos valdžios viršūnėlėms. Kažkada regėjau aš vieną valdžios virsmą, būdamas šalia Agropramoninio komiteto vadovų, tačiau jų išprusimas ir kova už Lietuvos gerovę tuo laiku buvo dešimtis kartų kilnesnė ir prasmingesnė. Nė vienas dabartinis valdininkų nevertas nė nukleipto anų puspadžio. Ir kokį apmaudą mačiau buvusiųjų mano vadovų akyse, kai naujieji su didžiausiu pasigardžiavimu daužė tikrai kilnias asmenybes. 
Čia būtinai turėčiau paminėti Juozo Bernatavičiaus šviesų atminimą, kuris, būdamas Ministrų Tarybos pirmininko Ringaudo Songailos pirmuoju pavaduotojui, tarnybon vaikščiojo pėsčiomis ir kiekvieną kartą savo pavaldiniams surasdavo pagiriamąjį žodį, pamalonindavo dovanėle ar padėdavo nutikus bėdai. Visos jų pastangos buvo skiriamos kuo geresniam gamybos vystymui, todėl Lietuva po karo palyginus greitai atgavo jėgas. Dabartinis „ekonomikos kilimas“ jau nepalieka akmens ant akmens. O kas gi dėl to kaltas?!..
- Kodėl Lietuvos politiniam „elitui“ žemės gynėjų inicijuotas Referendumas yra toks atgrasus? Ko iš tikrųjų labiausiai bijomasi?    
- Tik nevadinkite jų elitu, net ir kabutėse!.. Negalima kompromituoti žodžio, kuris reiškia geriausius, tinkančius veisimui, grynaveislius. Dabartinius valdžiažmogius reikia kaip nors izoliuoti nuo likusios visuomenės dalies, nes kitaip jie užkrės baisiomis ligomis ir normalius žmones, kuriems vis dar svarbi dorovė, pagarba, kitos vertybės. Mūsų Referendumo bene svarbiausias uždavinys ir yra šito brudo įtakos mažinimo SISTEMA, perimant svarbiausių klausimų sprendimą. O dar svarbiau yra tai, kad visi Referendumu priimti sprendimai gali būti keičiami tik tokiu pat būdu ir ne kitaip! Būtent šios izoliacijos labiausiai ir bijo Lietuvos niokotojai, nes jie tampa nereikalingais ir visai neelitiniais...
 Tiesioginė demokratija žmonijos istorijoje gyvavo seniai, tiktai tironai ją pavertė slaptų balsavimų sistema, kuri ir leidžia atsirinkti labiausiai išsigimusius. Man net juokas, kai žmonės vis dar bando kalbėti apie demokratiškus rinkimus, ir tuo labiau europinius. Prezidentai mums skiriami, Seimo nariai dalinasi pusėmis – šiandien vieni valdantieji, rytoj – kiti. Įsileidžiama Seiman kaskart nauja grupelė dėl juoko, siekiant parodyti didžiulį senbuvių išmanymą. Kraupu...
- Po apsilankymo Prezidentūroje agituoti tikinčiuosius prieš žmones „klaidinantį“ referendumą pasišovė netgi Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Tai reiškia, Lietuvos Bažnyčiai vykdant prolandsberginę politiką, jūsų Referendumo nepalaikys visas pulkas „megztųjų berečių“, krikščionys katalikai, paprasti provincijos gyventojai?..
- Matyt, dar vienas neelitas jaučia galą. Tragiškai mažėjant žmonių Lietuvoje nyksta ir Bažnyčia, todėl visi jos vadai nori užsitikrinti sau kuo sotesnį gyvenimą. Bendravau ne su vienu dvasiškiu ir puikiai tą mačiau. Tikėjimo Lietuvos Bažnyčioje seniai nebeliko – yra tik žmonėms teikiamos paslaugos, kaip ir eiliniame automobilių servise. Štai ir derinamos senelių laidojimo technologijos su vadovybėmis, nes pakast Lietuvoje teks nemažai. Ir pageidautina žemėn. Betgi žemę tai planuojame sukišt užsieniečiams. O koks užsienietis norės tampytis su lietuvių kaulais?..
  Nemažai žmonių gerai supranta tragišką situaciją ir aš norėčiau patikėti dar vienu stebuklu: mat susiskaičiuoti, kiek žmonių ateis balsuoti į Referendumą mes tikrai sugebėsime, o jau visa kita bus ne taip svarbu. Kas neis – irgi žinosime, o žinojimas duoda supratimą ir išeitį. Be abejo, tai bus pilietiškumo kova, kurią galima laimėti ir be jokių ten tamkevičių pamokslavimų... 
- Ar Konstitucinio Teismo bei ekspertų „išaiškinimai“ gali turėti lemiamos įtakos žlugdant Referendumą? Kokie dar galimi iššūkiai bei kliūtys (vidaus ir išorės), kai siekiant politinių tikslų pastebimai skaidosi, retėja bendražygių gretos? 
- Kiek gali gyvuoti Konstitucinis Teismas, jei ir toliau eis kvailybės keliu?.. Tikiuosi, kad bus iškelta tarptautinė byla. Mes galime pralaimėti mūšį, bet ne šventąjį karą!..
 Jau esu sakęs, kad kiekvienas žmogus dažniausiai pergyvena tris santvarkas. Taigi, gimiau tais metais, kai dar Lietuvon buvo siunčiami rusai iš Leningrado gamyklų čia steigiamiems kolūkiams pirmininkauti. Lietuviškai anie nemokėjo kalbėti, bet kaimas sėkmingai jiems atrišdavo liežuvius degtine. Kartu su tėveliu naktimis tempėme rugių pėdus, nes badas ant 60 arų sklypelio buvo labai artimas. Toliau mokiausiu kiek norėjau ir kur norėjau, važiavau, lėbavau, vaidinau, filmavau, deklamavau, tapau valdininku, bet niekada nepamiršau Tėviškės. Kokios viltys į ją buvo sudėtos ir ypač po didžiojo Nepriklausomybės virsmo. Kaip paklaikęs apžiūrinėjau kiekvieną medelį ar išlikusį akmenį, kūriau planus sau ir savo vaikams. Bet reikėjo praeiti porai metų ir akys staiga stojosi piestu – vadinamoji žemės reforma ėmė slysti nenusakoma kryptimi. Dabar jau visai aišku. Sudraskyta, supriešinta, suniekinta Lietuva bus parduota. Jau labai greitai. Todėl aš laukiu dar vieno virsmo, priklausančio man pagal teoriją. O pagrindinė dėsninga permaina – kvailiausio darinio Europos Sąjungos neišvengiamas griuvimas. Sakau tai pakankamai tvirtai, nes jau tik retas senolis kažkada galvojo, kad grius ir SSSR. Taigi virto mano akyse!.. Tad negi žmogaus išmintis jau nesiekia penkiasdešimties metų ir negeba suvokti, kad dirbtinės imperijos neatsilaiko prie bet kokių sąlygų?.. 
Kiek aš spėjau anuo laiku televizijos laidų pridaryt iš Švedijos, Danijos, Olandijos, Suomijos ir visur girdėjau tik absurdiškas šnekas apie kvailą ES sistemą. Stipriosios šalys išsibėgios, o mes sėdėsime kokioje dūminėje pirkioje, nes tokių žioplių ir intrigantų nežinia kas pagailės.
 Čia labai reikėtų paminėti naujiesiems mano gudručiams iš buvusių bendražygių, kad jie tikrai daro labai netikusį darbą. Užuot sutelkę pastangas šitaip sunkiai įveiktam tikslui tęsti, ėmėsi naujo Referendumo - dėl euro skalijimo, net ir be rimto teorinio pagrindimo. Jau mes ir taip pabaidėme nemažai žmonių dėl galimų referendumų tęsimo, netgi visokiuose geopolitinių krizių Ukrainoje bei Kryme fonuose!..
Antras mano argumentas yra tas, kad šaunioji tautininkų kompanija tikisi sėkmės Europos Parlamento rinkimuose, o tai Tautos interesų išdavystė ir elementarus pasipinigavimas. Apmyžto piršto jūs ten neapginsite, o svaičiojate biesai žino ką!.. Ir trečia, vyručiai, Europinė piniginė sistema tikrai grius ir reikės besikuriančiai Lietuvos valstybei naujų pinigų, kurie būtų pakankamai švarūs. Kaip tu juos atplausi nuo to pririšimo prie euro, jei galybė dabartinių litų prispausdinta būtent tokiu pagrindu?.. Nėra pinigų jau Lietuvoje, ir banko nėra, ir jo valdytojo nėra. Visai kitokios finansinės sistemos Lietuvai reikia!.. 
Oro balionas gal ir gražus, bet tik kai nėra vėjo ir dangus giedras. Negi taip sunku prisiminti, kad nenusakomą žalą mūsų šalies piniginei sistemai pridarė sovietinių indėlių grąžinimas. Taigi, ne nuo to prasideda rimtas darbas, kad kas tik gali, prisideda krūvas popierinių ženklų ir juos paverčia realiu turtu. Apakit dar nuo vieno miražo, tik paskui nekalbėkit, kad būtinos informacijos nebuvo!..
- Vis tiktai, kokių dar veiksmų galima būtų imtis ir ką reikėtų daryti, kad didžioji dauguma tautiečių aktyviai dalyvautų ir pritartų pagrindinėms Referendumo formuluotėms, kurias nuolat bandoma „paplauti“ kalbomis apie žemės pardavimą ar nepardavimą užsieniečiams?.. 
- Dar ir dar kartą sakau mieliems tautiečiams: mūsų Referendumas  kompleksinis ir apima trijų Konstitucijos straipsnių pakeitimus. Visi  klausimai nepaprastai svarbūs ir negalima jų atskirti. Tik valdiški provokatoriai be paliovos stengiasi tai padaryti. Patikėkite, tai gyvybės ar mirties reikalas. Nebus tokio Referendumo – neliks ir Lietuvos!.. Padarysim – suvesim galus ir uždeginsim, kad daugiau neatsirištų...
- Na, o kas toliau, jeigu paaiškės, kad Referendumo idėjoms nebuvo pritarta ir jis bus laikomas neįvykusiu? 
- Kaip jau sakiau, planas sukurtas, bet reikia Lietuvos žmonių pritarimo. Būtinai reikia. Atitemsim kiekvieną dorą, sąžiningą, blaiviai mąstantį, neabejingą Tėvynės likimui. Privalome dabar padirbėti dar geriau, nei renkant gyventojų parašus Referendumui surengti. Kito kelio nėra, tiesiog negalime ir neturime teisės rinktis kažko kito!..
Yra keletas labai sunkių būdų, įskaitant tarptautines organizacijas, yra kitų šalių pagalba (Lenkijoje toks referendumas dabar ruošiamas) Bus neva Seimo rinkimai (gal priešlaikiniai ir bent kiek žmonių valia kontroliuojami?..). Kalbame apie blokadas ir bado akcijas, pasaulyje negirdėtus teroro bandymus ir dar bala žino, ką mes nuolat girdime. Kol kas, mano galva neneša ir yra pervargusi visa tai priimti arba tam priešintis, TAČIAU mūsų Referendumas, apimantis trijų Konstitucijos straipsnių pakeitimus, privalo ne tik būti paskelbtas artimiausiu metu, bet turi ĮVYKTI.  O iki to laiko privalo būti sustabdyti bet kokie žemės sandoriai Lietuvoje...
Kartoju, didžiausia nelaimė Referendumo ruošime glūdi Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK). Ten sutupdyti tokie euromutantai, kad juos galima tik amžinai prakeikti visos mūsų Tautos valia!..
 Esmė bus tokia, kad rinkėjų sąrašuose galybė nesančių ar nežinia kur esančių piliečių, kurie net nežino apie kokius nors Lietuvoje rengiamus balsavimus. Gi mes nuolat girdėjome per nesibaigiančius surinktų piliečių parašų tikrinimus iš neva teisininko Ūdrio, kad VRK bet kada turi žinoti, kokiu adresu savo piliečiui pasiųsti laišką. Todėl mes teigiame, kad į rinkėjų sąrašus gali būti įrašomas tik toks pilietis, kuriam įteiktas balsavimo pažymėjimas. Tada ir skaičiuosime balsavime dalyvavusius konkrečius žmones, o ne žvaigždes danguje!.. 
Iš kitos pusės, Lietuvoje realiai galimas labai gražus neva demokratinių rinkimų farsas. Juk nesusirinks nė pusė rinkėjų pirmame ture, o koks nors pretendentas į Prezidentus antrame ture gaus daugumą balsų, net jeigu ateis tik trys rinkėjai!.. Vadinasi, Lietuvoje valdžią galima gauti vos kelių žmonių pritarimu. Tai bus tada gražu mums padainuoti liaupses Tautos išrinktajam...
Apskritai, aš siūlau savo bendraminčius ir rėmėjus  boikotuoti ateinančius Lietuvos Prezidento ir Europos Parlamento rinkimus, kad nedalyvautume šlykščiose žmonių apgavystėse. Jie dabar daro viską, kad tik Referendumas neįvyktų. Tai negi nekilnu mums atsilyginti geruoju – taupyti laiką ir savo sveikatą.
- Pačiam turbūt gerai žinomi vieno aršiausių Referendumo oponento V.Landsbergio postringavimai? Nuo pat 2013 m. pradžios šis politikos Tartiufas nuolat perspėdavo tautiečius nežaisti demagoginio patriotizmo degtukais, sudėtais į Juliaus Pankos ir Pranciškaus Šliužo inicijuoto Referendumo dėžutę. Dabar šie europarlamentaro perspėjimai pasirodė surinkti tik ką pasirodžiusioje konservatorių patriarcho įžvalgų bei pranašysčių knygoje - „Lietuvos perspektyva 2014“, kurios viršelyje pavaizduota Lietuva, skirtingai nei Latvija ir Estija, yra  užlieta, pasak V.Landsbergio, „radonu Putinijos rašalu“: „Latviai ir estai nekvailioja su ES atmetimo referendumais. Ten žino, kad arba gimtoji Europa, arba V. Putino prievartinė Eurazija. Nežaidžia kaip negudrūs vaikai su degtukais“, - taip aiškina būsimo Referendumo žalą Lietuvai mūsų „šauniosios“ Prezidentės, Raudonosios Dalios favoritas V.Landsbergis...  
- Ale tai įsitaisiau draugą Vytautą Landsbergį!.. Nebūtų taip apmaudu, jeigu apie Referendumą kalbėtų kas iš bent kiek labiau išmanančių Lietuvos žmonių, kurie suvokia nepriklausomybės esmę. Dabar jau kuris laikas man tik skambina kolegos ir rašo vienu klausimu – ar matei, ką kliedi V.Landsbergis? Taip nesinori viso to girdėti, kad net  ir apsakyt sunku. O juk man dar ir savo ūkelį apeiti reikia...
Tas pat per tą patį štai jau gerus 20 metų, o ir galo tam dar nematyti!.. Galėjusi būti taiki, rami šalis per tokias išsigimimo nelaimes praranda paskutinę viltį kada nors atsigauti...
 Nenusakomas to tipo įtūžis liejasi nuolatos ir visiškai jaukia bet kokį kūrybinį darbą mūsų valstybėje, nes dar neaišku, kiek V.Landsbergio pasekėjų rasis Lietuvoje. Aš, kaip koks desantininkas, kasdien padaužau kumščius į kietesnius daiktus, kad jie būtų kuo tvirtesni. Prireiks. O viena viltis iki šiol negęsta: gal žmonės vis labiau atsitokės, kur nuvedė priklausomos nepriklausomybės politika, kurią visaip reguliuoja nuolat apsireiškianti prolandsberginė valdžia. Fašistai, stalinizmo represijos, sovietinės melioracijos vajus nepadarė tiek daug žalos mūsų kraštui ir žmonių santykiams, kaip vadinamų „savųjų“ netikėlių siautėjimas. Ir kai pamatau juos išsitempusius kokiame nors minėjime, jokio skirtumo neapčiuopiu su Lenino mauzoliejaus tribūnos vaizdu!..
  Anuo metu Vasario 16-tą pro radijo trukdžių burzgesį su tėveliu klausydavome iš Amerikos transliuojamą Lietuvos himną. Dabar net drebulys ima mane krėsti, kai išgirstu šią giesmę, dainuojamą tokių Landsbergių lūpomis. Tikras pasityčiojimas iš istorijos ir visų Lietuvos kančių sunkiame mūsų Tautos laisvų siekių kelyje!.. Nenusakomai apmaudu, kai randasi tokie „komisarai“. Deja, Lietuvoje tokių daugėja, nors daugintis jie lyg ir negali...
 Mūsų Referendumo idėja ėdama kaip hienų puotoje. Šlykštūs man tie padarai!.. Anksčiau vis džiaugdavausi, kad Lietuvoje tokie nesiveisia. Vėlgi, netikėjau, kad mūsų kraštuose gali rastis dar blogesnių – žmogėdrų. Man darosi baisu, kad privalau vaikščioti ta pačia žeme, kur stoja ir šitų padarų kojos mūsų protėvių garbinamose vietose. Kas gi tai? Man regisi, kad tai amžina Lietuvos okupacija „savųjų“, praktiškai be galimybės išsipirkti ir piešti garbingą Tautos ateities žemėlapį!.. 
  Pagarbiai dar kartą primenu mieliems tautiečiams Referendumo siekius: pirma – tiesioginės demokratijos įtvirtinimas, sumažinant reikalingą surinkti parašų skaičių iki 100000, kas bent kiek atitiktų tarptautines normas. Antra – įtvirtinimas nuostatos, kad Referendumu priimti sprendimai nebūtų kitaip keičiami, nes bet kokiai landsbergių, masiulių ar butkevičių gaujai tai nesunku daryti, esant vadinamai Seimo daugumai, arba paprasčiausiam bolševikiniam perversmui. Trečia – atstatyti lietuvių prigimtinę teisę į savo žemę, miškus ir vidaus vandenis, nes dabar ji jau panaikinta ir LR Konstitucija to mums negarantuoja. Na ir ketvirta – apsaugoti mūsų gelmių turtus nuo nesaikingo ir nenaudingo Lietuvai naudojimo. Paprasta ir aišku. Kur čia melas ar bent kokia klaida?! Klauskit, aiškinkitės, bet nekliedėkit, kaip be perstojo kliedi V.Landsbergis!..
Prie to paties dar reikėtų pridėti to „pranašo“, mūsų Tautos nelaimės pieštą žemėlapį – jame nėra nei Latvijos, nei Estijos – iš kart EU. Taigi, šitų Pabaltijo šalių praktiškai jau nebėra, jas baigia perimti kolonizatoriai. Lietuva priskirta kitai įtakos zonai – Rusijai, nes taip specialiai daro pagrindiniai mūsų šalies strategai...
O be to, mažų mažiausiai, negarbingai elgiasi tas neišprusęs muzikantas, savo kliedesiais žiniasklaidoje bandydamas susieti geopolitinę krizę Ukrainoje su Referendumu Lietuvoje, kuriuo esmingai siekiame apginti mūsų Tautos ir valstybės interesus!.. Tik nereikia mums kištis ten, kur nedera, ir mes dar ilgai būsime gyvybingi. Manau, visiems blaiviai protaujantiems seniai aišku, kad pagrindiniai dabartinės velniavos kūrėjai Ukrainoje – lietuviai su savo pirmininkavimu eurosojuze. Liepė kiršinti, taip ir padarė. O vokietis su rusu, ar rusas su amerikonu, dabar apsimeta lyg niekuo dėti, derasi tarpusavy, vaidindami nesutarimus... 
Tie mūsų politiniai sukriošėliai, savo paranojiškomis propagandomis „rusai puola“ uzurpavę žiniasklaidą bei valdžią šalyje, dabar baugina žmones ir stumia Lietuvą į dar didesnį skurdą, verčia išlaidauti neva krašto gynybai. Pažinojau keletą draugų, kurie tarnauja toje vadinamoje krašto apsaugoje. Aptekę jie ten pinigais ir net panaudoti nežino kur, o mes sekame liaudžiai prolandsbergines pasakėles „rusai puola“. Oi, kas per „ temporės su morėmis“ (laikai ir papročiai)!.. Na, o toliau eina nuožmios lietuvaičių tarpusavio varžytuvės – kas, ką ir kaip?.. 
Žiūriu, jau krito ir paskutiniai mano bendražygiai iš Liaudies partijos. Tad dabar visi lėks Europon - kuo durniau pardavinėti Lietuvos. Reikės pastebėti, kuri iš partinių struktūrų šiose varžytuvėse bus viršiausia. Galiausiai, dar viena neginčijama tiesa: bet kokia politinė partija Lietuvoje atsiduoda dvėseliena. Ir tikslai jų visų vienodi – VALDYTI, nesvarbu kaip. Apie tautiečių bendruomenės vienijimą kilnesniam tikslui čia nė minties nėra. Tad nesunkiai vaizduočiausi, kad akmens amžius iš ties buvo laimės laikai mūsų šaliai!..
- Dėkoju už pokalbį.

šaltinis: http://www.laisvaslaikrastis.lt/news/1923/53/d,detalus/

Pranciškus Šliužas žiema