Viename savo nuostabių monologų Rolandas Kazlas Tautą prilygina  motinai, o valdžią - dukrai. Dukra iš  nukaršusios motinos atima daiktus ir užrakina kambarėlyje. Valstybinių švenčių proga - duoda šventinius rūbus, bet šiukštu uždraudžia kalbėt
Ar šita alegorinė istorija neprimena Tautos ir valstybinio televizijos ir radijo komiteto santykių?Teoriškai valstybinis televizijos ir radio komitetas - nepolitinė struktūra. Tai kaip galėjo atsitikti, kad jis atstovauja vieną pusę - valdžią? Žinoma, galima samprotauti: valdžia atsovauja Tautos interesus, todėl ji ir sprendžia, kas ir kaip turi būti nušviečiama per žydruosius ekranus ir radiją. Tačiau kyla natūralus klausimas, ką daryti tada, kai Tautai nepatinka valdžios sprendimai. Informacijos ribojimas arba tendencingas jos pateikimas ne tik iškreipia esamą faktinę padėtį, bet ir formuoja nuomonę.
Žemės referendumo atvejis šia prasme galėtų būti klasikinis pavyzdys. Pusę metų žmonės dirbo visiškos informacinės blokados sąlygomis. Tik tada, kai titaniškų pastangų dėka pasidaro aišku, kad referendumo neįmanoma sustabdyti -  informacija normuotai teikiama.
Lietuvos visuomenė dabar susideda iš trijų dalių. Vienai Europos Sąjungos interesai svarbesni už Lietuvos, Kitai pirmiau rūpi Lietuvos, o jau po to - Europos Sąjungos reikalai. Trečia politiškai neaktyvi. Ji į rinkimus arba neina, arba nubalsuoja už 1 cento alaus bambalį.
Akivaizdu, kad valstybinių informacijos priemonių kontrolė suteikia absoliutų pranašumą tai visuomenės daliai, kuri kontroliuoja. Galima sutikti arba ne su žemės referendumo idėja. Galima pritarti arba prieštarauti Euro ivedimui. Turėti skirtingas nuomones bet kuriuo gyvenimo atveju - normalu.Tačiau kada viena pusė išklausoma, o kita - ignoruojama arba apie ją klaidingai aiškinama, kartais - net šmeižiama, tada situacija tampa panaši į Rolandp Kazlo alegoriją. Tūlas paskys: perlenkiu. Negalima grupelės žmonių prilyginti Tautai. Gal ir taip. Ar galima tą grupelę vadinti skambiu Tautos vardu parodys referendumas. Tačiau jis gali ir neįvykti, jei bus organizuojamas ne per prezidento rinkimus. Ne dėl to, kad žmonėms neaktualūs žemės referendume keliami klausimai. O dėl to, kad eilinį kartą bus užrišta burna.
Paskaičiuokim. Kartu su emigrantais - mūsų trys milijonai. Už referendumą pasirašė virš 300 tūkstančių. Toks skaičius - dar ne Tauta. Vadinasi, tai dar"ne tautai" visgi turėtų priklausyti dešimtadalis bendro eterio laiko. Kukliais skaičiavimais - po 2 - 3 valandas KASDIEN. Tik sudarius vienodas sąlygas reikšti nuomonę ir referendumo organizatoriams, ir oponentams, galima tikėtis objektyvių referendumo rezultatų. Priešingu atveju liks pagrindas teigti, kad "pagal Rolandą Kazlą" dukrelė - veidmainė ir apgavikė, o Motinai - balsas atimtas.